Artimesnis susitikimas su Gauromečiu arba kazoku (jį dar taip vadina) įvyko Šveicarijoje ir Lietuvoje. Dar dabar prisimenu, kaip jo žiedai slysta tarp pirštų. Violetiniai žiedeliai užburia grožėtis, būti šalia.
Gaurometis gerina nuotaiką, praveria vidinės energijos srautus, suteikia žvalumo, pagerėja dėmesio koncentracija.
Siauralapis Gaurometis augdamas pamiškėje primena violetinius vartus į miško elfų, laumių karalystę, parodo nuorodas į vidinius resursus esančius mumyse.
Nekartą teko išgirsti iš vyrų, jog jiems lb patinka gauromečio lapų arbata. Nes jis ir neša savyje stiprią vyrišką energiją. Jėgą, kuri padeda siekti užsibrėžto tikslo, įveikti kliūtis, būti matomu, didinti pajamas.
Gaurometis yra ypatingas tuo, jog apsnūdusį žvalina, o įsiaudrinusį nuramina. Mažina nerimą, bet nenuslopina.
Liaudies medicinoje gauromečio lapų arbata vartojama nuo nemigos, galvos skausmo, depresijos, medžiagų apykaitos sutrikimo, imuninei sistemai stiprinti, lėtiniams uždegimams gydyti.
Kaip atskirti nuo kitų augalų?
- Auga sausoje vietoje, pušynai, eglynai, miško aikštelės.
- Stiebas yra vienas, pailgas, nešakotas.
- Lapo kraštas lygiakraštis, be dantukų!
Panašūs augalai, pvz. Ožkarožė
- Auga drėgnose vietose.
- Žiedynai lb šakoti.
- Lapo kraštas su mažais dantukais.
Šaltiniai:
D.Treigienė „Augalai, kuriuos renka žynė”.
M.Lasinskas „Vaikai vaistažolių pasaulyje”