Storalapė Bergenija (Bergenia crassifolia). ach..koks grožis akiai. Daržiuko puošmena. Kantri ir nereikli. Daugiametė, puikiai ištveria lietuviškas žiemas bei karštas Italijos vasaras.
Tai iš Azijos atkeliavęs augalas. Iš tolimų, atšiaurių Mongolijos stepių. Sibiro kalnų. Altajaus kraštų. Vidurinės Azijos vietovių. Ten ji naudojama kaip tonizuojanti Bergenijos arbata. Po ilgų kelionių, renkami sudžiūvę lapai, kad padėtų sukaupti jėgų ir tęsti kelionę. Taip pat plačiai naudojama Tibeto medicinoje.
Rinkimas
Renkami tik juodi, tamsiai rudi lapai, kurie nuo atšiauraus klimato, mūsų atveju, po žiemos, pavasarį, yra natūraliai fermentavęsi dėka žemėje esančių bakterijų. Toks procesas vyksta porą ar trejetą metų.
SVARBU
Renkami tamsiai rudi, juodi, traškantys lapai. Ne pusiau žali ar geltoni .Tokie yra nuodingi. Renkami, tie kurie šiaip yra išmetami.
Po tekančiu vandeniu nuplauti, palaukti kol nudžiūsta vanduo ir gali naudoti kaip klasikinę arbatą.
Liaudies medicinoje jos arbata naudojama kaip pagalba esant dirgliam žarnynui. Padeti mažinti puvimo procesus storąjame žarnyne. Pagalba refliukso bei hemorojaus atveju.
Storialapė Bergenija taip pat padeda išstumti iš organizmo toksiškas medžiagas, kaip pvz. radionukleidus.
Šia Bergenijos arbata lepinuosi ryte, nes tonizuoja. Geriau gerti jos arbatą mišinyje su kitais augalais.
Mišinyje derinu su kmynais, pankolio sėklomis, kalendros sėklomis ar mėta. Mano skoniui, labai dera su mėta.
Šaltiniai V.Skirkevičiaus paskaita „Psoriazė – ežero deivės pabučiavimas.”
*Prieš vartojant vaistinius augalus būtina pasitarti su gydytoju, vaistininku ar fitoterapeutu.