Žolinės tradicijos

Rugpjūčio 15 dieną - Žolinė

Mintyse renku prisiminimų kruopelytes iš vaikystės apie žolinės tradicijas. Kai močiutė ruošdavo augalų puokštę į bažnyčią. O jau pašventinta buvo ypač gerbiama, džiovinama aukščiausioje namų vietoje, kaip apsauga nuo žaibo. Augalų puokštė buvo tarsi namų globėja. Tikėdavo, jog švęstos žolės geriau gydo, saugo ir padeda.

Mergelė Marija

Žolinė ypatingai sena šventė, padėkos už derlių diena. Kai dėkojama Motinai Žemei, deivei Žemynai.

Žolinės tradicijos tampriai persipynę su krikščionybės legendomis. Jog po Mergelės Marijos mirties, jos karste buvo rastos tik gėlės. Tą dieną buvo nešamos šventinti laukų gėlės, javai, daržovės. Stengtasi rinkti tik iš savų laukų. Tai buvo išreiškiama padėka Marijai.

Dar dabar atsimenu kai į puokštę močiutė įdėjo kažkokią daržovę. Šventinti buvo nešamos ir javų varpos su žirniais, linais, pupomis. Pašventintus dėjo į sėjamus javus, kad Švč.Mergelė Marija derlių palaimintų, apsaugotų nuo stichijų.

Apsauga

Šventintų vaistingų augalų arbatas gėrė nuo įvairių ligų, jų davė ir sergantiems gyvuliams. Kai pirmą kartą išleisdavo gyvulius į ganyklą, duodavo švęstų žolynų, jais aprūkydavo. Kad pieno daugiau duotų, viščiukai ir žąsiukai geriau augtų.

Statydami namą, švęstų žolynų dėjo visuose kampuose, apsaugai nuo perkūno. Jų smilkalais išeinantį palydėdavo į anapusybę. Į puokštes dėdavo ir ąžuolo šakelių, jau pašventintų duodavo ąžuolų lapų arbatos vaikams gerti.

Vaisiai ir daržovės

Iš vaisių buvo pagerbtas obuolys su kriauše. Bet buvo nešami ir kopūstai, morkos, svogūnai, krapai, agurkai, netgi bulvė. Daržoves įkomponuodavo į žolynų puokštes. Morkas ir burokėlius surišdavo už lapkočių, kad šakniavaisiai būtų viršuje.

Kitą dieną, po Žolinių, visų švestų daržovių po truputį atpjaudavo, išvirdavo ir tada visa šeima paragaudavo, kad nesirgtų gelta. Likusias išdžiovindavo, duodavo gyvuliams, jiems susirgus.

Krapų sėklų įbarstydavo į kubiluose raugiamus kopūstus.

Kituose Lietuvos kraštuose buvo pinami vainikai iš žolynų, kurie turėjo lb panašią ir stiprią galią kaip augalų puokštės.

Šiuos prisiminimus atgaivino nuostabi knyga "Senieji Lietuvos gėlių darželiai" paruošta G.Žumbakienės. Tai surinkti močiučių pasakojimai iš visos Lietuvos.