Asiūklis. Jo augimo metamarfozės užburiančios, tarsi dinozaurus menančios . Anuomet prieš 410 mln. metų asiūklis buvo medžių dydžio, pavėsį kurianti Siela iš Lemūrijos laikų atkeliavusi.
O dabar šis priešistorinis augalas susitraukė iki mažos eglutės dydžio. Tačiau jame toliau pulsuoja kieta, kartu trapi, bet strūktūrizuota ir simetriška Saturno energija.
Taip, Asiūklio planeta – Saturnas. Žmoguje Saturnas valdo kaulus, raumenis, dantis, odą. Tos pačios ir Asiūklio valdos. Jo net nareliai susijungę kaip ir žmogaus stubro kanalo kauleliai. Statmena linija šviesos srautui tekėti.
Asiūklis primena apie silicio sankaupas ir gėrybes kurias gali padovanoti žmogui. Išvalyti smėlio perteklių, palengvinti sąnarių skausmus.
Palietus asiūklį gali pajusti jo šiurkštų pluoštą, kutenantį delną. Protėviai tai pajutę, gąlasdavo savo kovos ginklus. Šveisdavo šeiminkės puodus. Amatininkai dailindavo medžio, kaulo dirbinius.
O mano patirtyje asiūklis nerimo bangų ramintojas. Kai jautrumas ima viršu, kviečiu asiūklį. Kad apgaubtų pagrindo čiakrą saugumo skydu nuo išorės triukšmo. Ruošiu kūno šveitiklį kartu su akmens druska bei levanda, naudoju vonios ritualuose.
Sveikatinimui, vartojimui į vidų, renkamas tik dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) kitos asiūklių rūsys yra nuodingos.
Šaltiniai
D.Treigienė, Lietuviškų augalų galios
W.Pelikan, Le piante Medicinali